www.birdlife.lt


www.gamtosklase.lt






Prenumerata


El. paštas:

Užsisakykite naujienas
tiesiai į savo el. paštą


Gyvosios gamtos apsauga Lietuvoje

Teisė į sveiką, švarią aplinką yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Tačiau išsaugoti aplinką galima tik tada, jei visuomenė, sąveikaudama su aplinka, vadovaujasi tam tikrais aplinkosaugos reikalavimais, kuriuos reguliuoja valstybė. Valstybės aplinkosauginė funkcija įgyvendinama įvairiomis teisinėmis priemonėmis (įstatymais ir kitais teisės aktais) kurie apibrėžia valstybės aplinkos apsaugos politiką, aplinkos apsaugos principus, nustato gamtos išteklių naudojimo tvarką, atskirų gamtos išteklių apsaugos priemones, ūkinės veiklos aplinkosauginius pagrindus, aplinkos apsaugos valdymą ir kontrolę bei atsakomybę už aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus. 

Aplinkos apsaugos teisės sistema yra grindžiama LR Konstitucijos nuostatomis, pripažįstančiomis aplinkos apsaugą savarankiška teisinio reguliavimo sfera. Konstitucijos 54 straipsnis įpareigoja valstybę rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų, ypač vertingų vietovių, apsauga, saikingu gamtos išteklių naudojimu, atkūrimu ir gausinimu. Mūsų šalies aplinkos apsaugos teisės normos plėtojamos ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus.

Valstybinio aplinkos apsaugos valdymo funkciją atlieka įvairios valstybinės ir vietos savivaldos institucijos, tačiau jų paskirtis ir kompetencija yra nevienoda. Svarbiausias aplinkos apsaugos valdymo funkcijas atlieka Aplinkos ministerija (www.am.lt).

LR Aplinkos ministerija - specialioji aplinkos apsaugos valdymo institucija. Jos pagrindinės funkcijos yra apibrėžtos Aplinkos apsaugos įstatyme ir detalizuotos Aplinkos ministerijos nuostatuose. Svarbiausi šios institucijos uždaviniai yra šie:

  • formuoti aplinkos apsaugos, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos, racionalaus gamtos ir rekreacinių išteklių naudojimo valstybės politiką;
  • užtikrinti aplinkos formavimą pagal subalansuotos plėtros principus;
  • užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą, apsaugą, gausinimą ir atkūrimą.

Tiesiogiai įvairius gyvosios gamtos apsaugos klausimus sprendžia šie Aplinkos ministerijos struktūriniai padaliniai: Gamtos apsaugos departamentas ir Teritorijų planavimo departamentas. Gamtos apsaugos departamentas atsakingas už:

  • biologinės įvairovės (įskaitant ekosistemų apsaugą, gamtos bei žemės gelmių ir kitų gamtos išteklių naudojimą, atkūrimą ir apsaugą bei pažeistų žemių atkūrimą, renatūralizavimą) politikos ir strategijos formavimą ir įgyvendinimą;
  • įstatymų rengimą, Vyriausybės nutarimų bei kitų teisės aktų projektų biologinės įvairovės apsaugos, ekosistemų stabilumo palaikymo, racionalaus gyvosios gamtos bei žemės gelmių išteklių naudojimo, atkūrimo, taip pat apsaugos srityse;
  • saugomų rūšių ir bendrijų išsaugojimo veiksmų planų, radaviečių apsaugos ir tvarkymo reglamentų rengimo organizavimą;
  • Lietuvos raudonosios knygos sudarymą ir tikslinimą;
  • darbų, susijusių su retų bei nykstančių gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir augalų bendrijų išsaugojimu, organizavimą;
  • gyvosios gamtos išteklių bei naudingųjų iškasenų naudojimo, atkūrimo tvarkos ir limitų nustatymą;
  • pažeistų ekosistemų renatūralizacijos, pažeistų žemių rekultivavimo programų ir projektų rengimo organizavimą;
  • žemdirbystei netinkamos ir laisvos valstybinės žemės fondo žemės, išnaudotų karjerų ir durpynų panaudojimo miškams ar naudingiems augalams įveisti reikalingų darbų organizavimą;
  • taikomųjų mokslinių tyrimų organizavimą;
  • tarptautinių konvencijų ir susitarimų biologinės įvairovės klausimais, įskaitant ekosistemų apsaugą, įgyvendinimą;
  • regionų aplinkos apsaugos departamentų ir kitų Aplinkos ministerijai pavaldžių bei jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų kontrolę bei konsultavimą.

Teritorijų planavimo departamentas:

  • Organizuoja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano ir kitų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo projektų ir su tuo susijusių mokslinių tyrimų rengimą;
  • Formuoja ir įgyvendina ministerijos politiką teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros, kraštovaizdžio tvarkymo ir apsaugos srityse;
  • Pagal kompetenciją teikia pasiūlymus dėl prisijungimo prie tarptautinių konvencijų, rengia tarptautinių sutarčių teritorijų planavimo, kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimo, šiais klausimais atstovauja ministerijai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
  • Rengia Lietuvos Respublikos ir apskrities lygmenų teritorijų planavimo dokumentų sąlygas;
  • Administruoja ministerijos rengiamus Lietuvos vidaus ir tarptautinius teritorijų planavimo ir plėtros projektus, apimančius visą Lietuvos teritoriją ar jos dalis, joje esančias struktūras, erdvines sistemas, taip pat administruoja specialiuosius teritorijų planavimo projektus, rengia arba dalyvauja rengiant šių planų sudarymo modelius;
  • Rengia teritorijų planavimo normų sąvado dokumentus, analizuoja savivaldybių teritorijų planavimo (urbanistikos ir architektūros) tarnybų darbą, metodiškai joms vadovauja;
  • Vykdo teritorijų planavimo duomenų banko ir teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojo funkcijas, koordinuoja šių darbų vykdymą apskrityse ir savivaldos institucijose. Nuolat atnaujina teritorijų planavimo duomenų informacinę sistemą, analizuoja teritorijų raidos klausimus;
  • Organizuoja kraštovaizdžiui išsaugoti svarbių teritorijų planavimo, apsaugos ir naudojimo režimo kontrolę, reljefo, hidrografinio tinklo bei kraštovaizdžio estetinių, rekreacinių išteklių apsaugą;
  • Užtikrina, kad planuojamos ūkinės veiklos projektuose būtų taikomi geriausi prieinami gamybos būdai, įgalinantys racionaliai naudoti gamtos bei energetinius išteklius, gaminti ekologiškai švarią produkciją, mažinti atliekų susidarymą bei atitinkantys teisės aktų reikalavimus;
  • Pagal kompetenciją metodiškai vadovauja regionų aplinkos apsaugos departamentams, rajonų (miestų) agentūroms (inspekcijoms), apskričių ir savivaldybių teritorijų planavimo (architektūros ir urbanistikos) tarnyboms, teikia šioms tarnyboms konsultacijas;
  • Koordinuoja Nekilnojamojo turto registro ir kadastro darbus;
  • Dalyvauja atestuojant architektus ir planuotojus bei suteikiant jiems kvalifikaciją.

 

Apinkos ministerijai pavaldžios institucijos:

 

Aplinkos apsaugos agentūra

Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Generalinė miškų urėdija

aaa.am.lt

Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai (RAAD).

vaai.am.lt

Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto valstybinių rezervatų direkcijos.

Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos ir Kuršių nerijos nacionalinių parkų direkcijos.

Regioninių parkų direkcijos.

www.vstt.lt

 

 

42 miškų urėdijos

www.gmu.lt

 


Rėmėjai

Europos Sąjunga
Europos Sąjunga
Lietuvos ornitologų draugija
Lietuvos ornitologų draugija

© Lietuvos Ornitologų Draugija
Naugarduko 47-3, LT-03208 Vilnius.
Tel./Fax: 8 5 213 04 98. lod@birdlife.lt





Sprendimas: IVC




SiteSupra Trial Version
refresh delayed for 3 seconds